Siunčiau šį laiškelį kitur, bet et... Niekas ten jo neskaitys, todėl rašau čia.
Šiltas laiškas žiemai
Mylimoji,
Matai, tavęs pasiilgau tikriausiai tik aš. Štai, kepu iš karščio, elektrinis termometras iš karščio perkaito ir sugedo. Bet jau buvo virš 30. Tu tikriausiai nežinai, kaip sunku tverti tokį karštį. Galva sunkesnė už didžiulį akmenį, tik ir muša prie lovos, o ten gulėt neleidžia šlapia nuo prakaito paklodė. Žiūriu į kiemą, o ten lyg zombiai kažkur puškuoja žmonės, su iš kažkur kilusiu įsitikinimu, kad vasara - geriausias metų laikas. Sėdėti daugiabučio antrame aukšte darosi per sunki užduotis, lygiai tokia pati, kaip ir pagalvoti apie penktą, ar dar aukščiau. Pasiilgau šilto vakaro su kakavos puodeliu rankoje ir snaigėmis, lyg kokiais žirgais risnojančiais už lango. Pasiilgau šaltos pusnies, į kurią į kritusi jaučiuosi, lyg niekada neišlipsiu, nes niekaip neišeina nustoti juoktis. Pasiilgau tų vaikiškų, tačiau svajingai nuostabių angelų sniege, šlapios nugaros, kai pajauti pagaliau prasiskverbusį pro šūsnį drabužių sniegą. Pasiilgau ir to nuostabaus ilgo vakaro, kuris prasideda anksti ir baigiasi vėlų rytą. Pasiilgau šalto klampojimo namo, kai svajoju apie šiltus namus, šeimą juose, minėtą kakavos puodelį ir šiltą pūkinę antklodę. Žiema, kaip aš tavęs pasiilgau! Ateik pas manę greičiau ir pasiųsk tą neklaužadą vasarą toli toli...
(šį laišką rašiau prieš dvi savaites. O dabar lyja:DD)
TVagnė:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą